- išgaiša
- ìšgaiša scom. (1) 1. kas lėtai, tingėdamas dirba, nuo visų atsilikdamas, išgaišėlis: Tėvas buvo labai spraunas, tik sūnūs tokie ìšgaišos Ds. Toks ìšgaiša – dar bulvės tebėra nekastos Ds. Ot išgaiša – nieko nemoka daryt! Švnč. 2. kas plačiai gyvena, viską išmėto: Ė, ką anas padaris, šitas namų išgaiša Ml. Nesidėk su išgaiša, ė tai bus prapultis namam Švnč. Tikras išgaiša, nieko neturi Slk. Tai ìšgaišos tos mergos! Vien rūbam nugaišena visą turtą Dglš. 3. DŽ išgaišėlis, džiūsna: Kas gi, tu nerandi vietos kai išgaiša! Vj.
Dictionary of the Lithuanian Language.